apkūmuoti

2 apkūmúoti tr. Up storai, šiltai aprengti: Apkūmuok vaiką, kad nesušaltų Skdv. | refl.: Apsikūmãvusi, apsitūzavusi kaip pupų pėdas, bjauru veizėti Užv. Nu ir apsikūmavo – po žiemos vartais galia gulėti Rt. Ana ant šalčio apsikūmãvo drabužiais, t. y. apsivalkstė J. \ kūmuoti; apkūmuoti